Mūsų valstybė pirmoji iš Baltijos regiono šalių pripažino, kad pas mus egzistuoja prekybos žmonėmis problema. Lietuva - prekyba žmonėmis srityje išlieka importo, eksporto kartais tranzito šalis.

            Prekyba žmonėmis yra latentinis, arba užslėptas, nusikaltimas, nes ne kiekviena nukentėjusi moteris kreipiasi pagalbos, todėl nėra tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą. Lietuvoje nėra tikslių duomenų, teisinės praktikos apie tokias prekybos žmonėmis pasireiškimo formas, kaip žmogaus pardavimą už skolas, priverstinę santuoką, priverstinį abortą, neteisėtą žmogaus organų transplantaciją ar pardavimą, priverstinę vyrų prostituciją.

            Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. žmonių. Iš trijų Baltijos šalių kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie 3000 moterų, iš jų daugiausiai 1000 - 1200 iš Lietuvos, nes mūsų šalyje didesnis gyventojų skaičius, be to, tai lemia ir geografinė padėtis.

            Prekyba žmonėmis Lietuvoje, įskaitant ir Lietuvos piliečių išvežimą į užsienio šalis, daugiausia orientuota į seksualinį išnaudojimą, prostitucijos verslą.

            Lietuvoje iškeltų baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis analizė rodo, kad dauguma iš šių įvykių buvo susiję su moterų išvežimu ar pasikėsinimu išvežti į užsienio valstybes seksualiai išnaudoti ar įdarbinti prostitutėmis. Šiuo metu moterys eksportuojamos į Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Daniją, Norvegiją, Olandiją, Angliją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją, Graikiją, Čekiją, Lenkiją ir kitas valstybes. Intensyvus merginų gabenimas į Lenkiją aiškinamas tuo, kad šalis yra tapusi savitu moterų tranzito punktu.

Moterų pardavimo rinkos užsienyje priklauso nuo prostitucijos paklausos, taip pat nuo teisinio reglamentavimo (prostitucijos legalizavimo bei jos dekriminalizavimo). Šias rinkas prekeiviams žmonėmis padeda atrasti intensyvi mūsų šalies piliečių migracija ir verslo ryšiai užsienyje.

            Lietuva yra tapusi ne tik moterų eksporto, bet ir tranzito tarp Rytų ir Vidurio Europos valstybių  šalimi. Moterys iš Rytų Europos valstybių į Lietuvą įvairiais tikslais dažniausiai atvyksta pačios, nemažai jų - ketinamos verstis prostitucija. Imigrantės iš kaimyninių valstybių - Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos - Lietuvoje sudaro daugiau nei 15 proc. visų prostitučių. Įsitraukusios į nelegalų prostitucijos verslą, jos prievarta seksualiai išnaudojamos, kai kurios išvežamos į Vakarų valstybes. Tuo verčiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų valstybių piliečiai.

            Pastaruoju metu mažėja prostitučių iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos importas į Lietuvą, o ši tendencija aiškinama tuo, kad Lietuvoje ypač krito darbo seksualinių paslaugų srityje užmokesčiai, yra padidėjusi deportacijos rizika.

            Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, organizuota prekyba žmonėmis ir organizuota prostitucija įeina į 17 labiausiai pavojingų transnacionalinių organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formų, kuri duoda nusikaltėliams daugiau nei 300 proc. pelno.

            Prekyba žmonėmis ir su ja susijusios kitos organizuoto nusikalstamumo pasireiškimo formos, kaip nelegali migracija, kontrabanda, prekyba narkotikais bei ginklais, tapo viena iš esminių grėsmių šalies nacionaliniam saugumui. Šio nelegalaus verslo pagrindu egzistuoja organizuotos nusikalstamumo struktūros, puikiai ir greitai reaguojančios į rinkos pokyčius. Tokiais veiksmais dedamas pagrindas organizuotų nusikalstamų struktūrų ekonominiam potencialui kurti.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekspertų duomenimis, neteisėtos pajamos, gaunamos tik iš prostitucijos verslo Lietuvoje, siekia per 50 milijonų litų, o apskritai iš prekybos žmonėmis ir su ja susijusiomis nusikalstamomis veikomis – 200–300 milijonų litų.

            Lietuva nepriklauso šalims, kuriose išaiškinama daug prekybos vaikais atvejų. Tarp prekybos vaikais atvejų nebuvo nustatyta, kad nukentėję būtų mažamečiai (asmenys iki 14 metų). Visais atvejais tai buvo nepilnametės merginos nuo 14-17 metų, kurios priverčiamos užsiimti prostitucija ar įtraukiamos į ją.

            Nepastebima kitų prekybos vaikais formų: nenustatyta vaikų pardavimo priverstiniam darbui, prekybos organais, seksualinio išnaudojimo pedofilinei pornografijai, pardavimo kitoms šeimoms atvejų.

            Galima būtų optimistiškai aiškinti, kad Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų šalių, šis reiškinys dar neišsivystė. Šiuo atveju vadovaujamės prielaida, kad oficialiai išaiškintų atvejų skaičius ir struktūra maždaug atitinka realų šio reiškinio mastą ir kad šio nusikaltimo latentiškumas nėra labai didelis. Galimas ir alternatyvus paaiškinimas, kad oficialiai išaiškintų atvejų skaičius - tai tik labai maža dalis tikrojo nusikaltimų skaičiaus. Šiuo atveju tektų remtis prielaida, kad prekyba vaikais gali pasižymėti labai dideliu latentiškumu (bent ir dėl to, kad vaikai turi mažiau sugebėjimų ir galimybių kreiptis į policiją, visuomenines organizacijas ir pan.).

            Prekyba žmonėmis yra priskirta prie sunkių nusikaltimų, už ją sankcijoje nustatytas iki 8 metų laisvės atėmimas, sudarant galimybę skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Taip pat sugriežtinta atsakomybė už prekybą mažamečiais, pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir kitas su tuo susijusias nusikalstamas veikas.

            Svarbus baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis taikymo aspektas – tarptautinis nusikaltėlių persekiojimas ir išdavimas: Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio, įtariamo ar kaltinamo nusikaltimo padarymu, persekiojimas ir numatytas išdavimas užsienio valstybei Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

            Baudžiamoji statistika per 1999–2004 metus pagal senojo BK 131³ ir naujojo BK 147 straipsnius buvo tokia:

       Vyriausybė vykdo nuoseklią, kryptingą prekybos žmonėmis kontrolės ir prevencijos politiką. Šiuo metu yra rengiama Prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2005-2008 metų programa, kuri yra tęstinė Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos bei kontrolės 2002-2004 metų programos, kuriais pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62, priemonė. Jos kurios paskirtis - parengti ir įgyvendinti Lietuvos Respublikoje kryptingą, ilgalaikę ir kompleksinę prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos kontrolės bei prevencijos priemonių sistemą.

Ši programa rengiama atsižvelgiant į Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos bei kontrolės 2002-2004 metų programos įgyvendinimo rezultatų įvertinimą, pasiteisinusių priemonių tęstinumo poreikį, iškilusius sunkumus ar trūkumus, vykdant kai kurias priemones, ir iš to kylančią būtinybę padaryti atitinkamas korekcijas, siekiant tikslesnio bei efektyvesnio poveikio konkrečiose prekybos žmonėmis prevencijos bei kontrolės srityse.